Dar pažiūrėsim

Nu taip, niekada nebūna vienas iš dviejų kaltas ir šį kartą aš nesijaučiu dėl visko visiškai prasikaltusi.Sakiau, kad niekada nesitaikysiu po to kas įvyko, bet dabar kažkodėl  principai dingo, pykčio niekada ilgai nelaikiau ir nusprendžiau viską pradėti iš naujo. Supratau,kad man trūksta „nusišnekėjimų“ ir tų beviltiškų svajonių tik abejoju ar tam žmogui vis dar reikia mano ironiškos šypsenos ir kartais pasitaikančio sarkazmo kai eina kalba apie „svajones“.

Kad ir kaip ten bebūtų mokyklos laikų neištrinsi, nes tai buvo geriausia ką turėjome kai dar buvo nerūpestingos dienos, o New Yorkas dar nematė mūsų siautulių.

Gal eisim arbatos dviese, o gal tik aš viena. Laukiu atsakymo į pasiūlymą.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=8S8Wdc_m_HM&feature=endscreen&NR=1[/youtube]

Be kategorijos