Monthly Archives: liepos 2013

Paryčiais telefono skleidžiama šviesa privertė atplėšti akių vokus, palikau įjungta internetą, o žinutės į feisbuką skriejo erzinančiu greičiu. Nespėjau skaityti vienos, ateidavo jau kita.

Sužinojau keletą paslapčių (?), nučiuožiau laiptais žemyn ant šiknos ir keturiom nuėjau iki virtuvės tam ,kad numalšinčiau savo troškulį. Kaip tik ką prabudusi nevėkšla apsipyliau pižamą vandeniu (daugiau jo atsidūrė ant mano pižamos ir grindų negu įsipyliau į gerklę) ir tyliai atsidususi skaudančiu užpakaliu nuslinkau į savo kambarį.Pamaniau: bloga matyt diena nusimato, bet tiek to..

Pastarosios dienos nebuvo niekuom ypatingos, tik pati sumąsčiusi padaryti perversmą savam gyvenime , keičiau taisykles kas 5minutes.. Dabar jau aišku, nereikalingu nelaikysiu,o pačių brangiausiu niekada neišsižadėsiu. Taip, kažkam nepastovi, bet kažkas nesusimasto, kad kartais tam tikri veiksniai įpučia nepastovumo man. Taip, aš nežinau ar tai ką turėjau iki šių žodžių užrašymo man buvo taip pat reikalinga, kaip tai ką šiuo metu gausiu atsisakius „problemų“.

Kas neišmoko vertinti, aš juos išmokysiu.. Tik bus gana per vėlai ir gana per skaudžiai. Aš tik norėjau linksmai gyventi, o gavosi sup*stai problematiškai.

.. Šaltos rankos apsivijo mano kaklą, sumečiau,kad čia JIS. Ramiai atlošiau galvą, sukikenusi atsisukau ir taip.. ten buvo JIS.Toks visas nepasikeitęs, kaip visada rimtas.. Žvelgė tokiom liūdnai linksmom akim ir ta jo šypsena privertė dar kartą mane sukikenti.Palikimas iš praėjusios vasaros.. Amžinas draugas, kuris vis dar kvailai tikisi stebuklo.

Naktinė arbata, vaiduoklių medžioklė, dviračių kelionė į Vilnių ir atgal.. Taip su juo smagu buvo svajoti, juoktis, kalbėti protingom temom , užduoti jam klausimus ir išgirsti atsakymą:

– Greta, ar aš tau į profesorių kokį panašus??

Visada prajuokindavo toks atsakymas, nes tada prieš akis išdygdavo JIS , toks neaukštas, smulkus su veidą užgožiančiais akiniais ir kreidos gabalėliu rankoje. Mano vaizduotėje JIS visuomet bėgiodavo įsivaizduojamoje auditorijoje ir mėtydavo popierius į orą šaukdamas, jog pagaliau penktadienis. Darboholikas profesorius,susivėlęs,akiniuotas, išprotėjęs nors realiai tik paprastas administratorius.

Kad ir kas atsitiktu aš visą laiką prisiminsių jo išsigandusia veido išraišką, kai „pribūriau“ jam miglos apie šmėklas. Nepamiršiu to „raštelio“, kurį palikom jam ant desktopo ir jo manijos kolai.. Kartu gurkšnodavome parke. Visa tai ir dar daugiau kas karta iškilus man prieš akis verčia nusišypsoti.. Aš šypsausi orui, nes JIS toks nepamirštamas ir naivus. Tikriausiai visada toks bus.

Ne, nėra žvaigždžių, nes debesuota..

Ne, nėra šilumos, nes šiandiena šalta..

Ne, cikados dar nečirpia, nes neatėjo rugpjūčio mėnuo.

Ne, aš scenarijaus nekartoju ir informacija sunkiai sėsta mano galvoj..

Ne, aš nesijaučiu kalta, nes viską parašęs vaidini Tu, Pasauli.

Jei sustosi suktis priešinga kryptim gal viskas vėl bus gerai, bet jaučiu, kad nenori.

Labanakt.

Pastebėjau vieną keistą ir nuolat pasikartojančia nesamonę.. Niekada neprisimenu slaptažodžių apart savo feisbuko, el pašto ir skype.Pastaraisiais metais teko ir banke apsilankyti kokius penkis kartus, tam,kad vėl ir vėl išduotu naujus prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, kvaila, bet ir tokių svarbių dalykų , kaip prisijungimo kodas aš tiesiog nepamenu. Tiksliau pamenu, bet 5min ne ilgiau.

Pradėjau užsirašinėti visus slaptažodžius ir jei kas rastų mano užrašų knygutę ko gero lengvai rastais slaptažodžiais pasinaudotų.Šiek tiek šiurpoka vis tik iki pensijos dar daug gražaus laiko, o ir šiaip pačių jėgų žydėjime esu, bet tikriausiai smegenai apkrovos neišlaiko. Kartą patyrę „220“, niekada taip ir neatsistate į savo vėžias.

Ne, nekišau aš vaikystėje virbalų į elektros lizdą ir netrankiau savo galvos į sienas ir kitaip neprastinau savo atminties. Susikaupė kalkės matyt, sako,kad metams bėgant jų atsiranda ant smegenų.. O gal tiesiog mano protas nebepaveža dėl to, kad per metus susikaupiau tiek informacijos, kad pritruko laisvos vietos.

Reikia naujos atminties kortelės arba viską tiesiog iš naujo įdiegti, bet klausimas KAIP? Niekaip nerandu atsakymo, tiksliau neieškau, nes dabar esu per nelyg užzsivertusi ataskaitų rašymais ir pirmosios praktikos įspūdžiais.

Mus visus per praktika sutinka išskėstomis rankomis, bet palydi graudžiomis šypsenomis.. Nieko gero nežadančios prognozės ateities absolventams, bet nieko kas suvokia, kad šudino darbo nedirbus aukštumų nepasieks, tas gal kažką daugiau sugebės turėti.Esu pasiryžus išsišūdinti vardan šviesesnės ateities.

P.S. su cenzūra man visuomet prastai.. Stebiuosi kaip prisiminiau tokį žodį kaip „cenzūra“ iš viso..