Kitokios spalvos
27 spalio 2014
Paskutinis tirštas dūmas visada būna pats stipriausias, karčiausias ir nuodingiausias.. Kūną persmelkia šaltas rudens vėjas lyg ragindamas atsibusti iš lietargo miego. Sustirusios rankos spaudžia tuščią, šiandieną jau ketvirtą, kavos puodelį. Šaltas ir niūrus tas ruduo, kad ir kaip keista rudens pradžia buvo įdomesnė gal net gražesnė ir ne tokia, kaip visos buvusių rugsėjų pradžios.
Gyvenimas verda, eina kaip ėjęs tik aš kaip išprotėjus momentais lekiu išdegusi akis, momentais miegu atmerktom akim. Kartais girdžiu galvoj beždžionėlę plakančia savo auksines lėkštutes. Tarkšt , tarkšt, tarkšt …
– O kur čia sąsaja su kitokiom spalvom?
– Aš net pati nežinau.
Naujausi komentarai