Monthly Archives: gegužės 2013

Kiekvieną dieną įsikišu pieštuką tarp papų ir jis iškrenta.. Vadinasi esu dar jaunapape arba mažapape.

Peršasi mintis, kad šių dienų siekiamybė – kuo didesni tešmenys ir riestesnė šikna. Nustojau galvoti apie „tobulas“ kūno formas, silikonines krutines ir subinės implantus. Noriu būti tobulai netobula ir man puikiai sekasi.

Dar vienas klausimas nesenai iškilęs.. Tiksliau internetinėje platybėje užmačiau ir pati susimasčiau..

Jeigu pagal Biblija Ieva ir Adomas susilaukė dviejų sūnų , tai iš kur mes atsiradom? Negi sūnai su mama vartėsi pataluose tam, kad atsirastume mes? Supratau kodėl mokslu žmonijos atsiradimą ir raidą lengviau paaiškinti negu remiantis Biblija.Juk mūsų dauguma save vadina „racionaliai“ mąstančiais, sveikinu.. Visi logiški žmonės ką tik laimėjo šiuo klausimu. Laimėjo iki kol neišvedžiau savo teorijos kas liečia Biblija ir žmonijos atsiradimą.

Aš visuomet maniau, kad mano paslaptys yra apgailėtinai juokingos, bet šiandiena supratau, kad toli gražu. Tikriausiai visi be išimties patiriam tokių fiasko ir tokių beviltiškų situacijų, kad geriau niekam jų nesužinoti. Ką daryti kai norisi vis tik kažkam pasipasakoti, bet atsiranda baimė, kad draugai išjuoks, artimi nesupras??

Atradau alternatyvą, paslapčių pasidalinimas internetinėje erdvėje egzistuoja! Išlieki anonimu, kuris savo fiasko „paviešina“ viename puslapyje.Sėkmingai padariau tą patį, paskaičiau kitų paslaptis ir radau visai juokingų bei dėmesio vertų „žinučių“.Buvo smagu prasiskaidrinti nuotaiką prieš pačią klaikiausią mano gyvenimo akimirką.

Kokia akimirką.. Tebunie tai paslaptis :))

http://www.slapcia.lt/ <- Man patinka viskas, kas yra slaptai ir patikimai nors spėju, kad tas kas gerai mane žino, tikrai supras kuri mano paslaptis arba net paslaptys.

Kai kojos atsiplešia nuo žemės..

Kai atrodo,jog turi sparnus

Kai miegi ir nenori pabusti

Kai jauti,kad gali kalnus nuversti

Kai eini per lietų be skėčio ir tuom mėgaujiesi

Kai gali kvėpuoti po vandeniu

Kai nepakeliamas karštis atrodo visai pakeliamas

Ir visi žodžiai nublanksta, netenka prasmės prieš tai ką turi..

Kai viskas buvo nerūpestinga,vėjavaikiška

Kai smėlis birėdavo iš batų ir vėjas veldavo plaukus

Kai žuvėdros krykštaudamos modavo,

O lavai palikę uostus ramiai toldavo

Kai gatvės šurmuliuodavo,

O muzika garsiai grodavo

Kai žolė žaliuodavo ir kutendavo pėdas

Kai rasa nusėdavo pievas,

O brėkštanti aušra sukurdavo naujas dienos gėlas,

Naujus džiaugsmus,nusivylimus..

Neprarade tai ką turėjome, niekada nesuvoksime kiek daug mums tai reiškia.