Sekmadienis
2 kovo 2014
Praėjo fiestos ir užgęso šviesos. Kas kartą tyla tampa vis labiau nepakeliama, kas kartą aš galvoju kas buvo tikra ir kas ne.. Ir visada pasimetu.. Lyg atsidurčiau ten, kur dar nesu buvusi.. be žemėlapio, be matytų veidų.
Linksmai pasidėjęs pavasaris atnešė praeitį. „Tik nekartok senų klaidų“ ir su šia mintim aš ir vėl suklydau, o šudiniausia, kad taip klysčiau dar milijonus kartų, nes man patinka.
Naujausi komentarai