Nebėra kabelių

Kartais atrodo, kad net vėjas būna spontaniškas.. Kada jo mažiausiai tikiesi jis ima ir suvelia plaukus. Kada mažiausiai tikiesi jis ima ir sukėlęs dulkių debesį pranyksta taip pat staigiai kaip ir atsirado..

Iš tikrųjų pasiteisino jau antrą kartą posakis: „Geriau gailėtis dėl to ką padarei, nei dėl to ko nepadarei“ tik šį kartą mano spontaniškumas gal ir neatpirkęs visko, bet pasiteisino be jokio gailesčio, graužaties, ilgesio, skausmo.. Jeigu kažkada linko kojos ir širdis šoko iš gerklės šį kartą sugebėjau į viską kaip į kažką nepažinto pažvelgti.

Žinau, kad bus žmonių, kuriems tai nepatiks skaityti (atrodo, kad aplink mane esantys taip ir siekia pasiglemžti visą mano laiką, visą mano dėmesį ir nuolat mane vargina savo pasisakymais: „Man tikriausiai nėra vietos tavo mintyse“ , „Tu mane pradėjai pamiršti“ , „Tu tikriausiai manimi nusivylei“ .

Bet kokiu atveju aš žinau, kad.. Jeigu kada manęs kam nors reikės, atsiras milijonas priežasčių susitikti, net jeigu reikės neštis atgal nematoma interneto kabelį.

P.s.“You shoot me down but I won’t fall I am titanium“

Be kategorijos